{"id":1130,"date":"2025-10-22T10:40:44","date_gmt":"2025-10-22T10:40:44","guid":{"rendered":"https:\/\/olpha-lms.comadev.lv\/galvassapes-vai-tas-ir-nopietni\/"},"modified":"2025-11-08T09:11:27","modified_gmt":"2025-11-08T09:11:27","slug":"galvassapes-vai-tas-ir-nopietni","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/olpha-lms.comadev.lv\/lt\/galvassapes-vai-tas-ir-nopietni\/","title":{"rendered":"Galvos skausmas. Ar tai rimta?"},"content":{"rendered":"\n
\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Episodinis galvos skausmas daugeliui \u017emoni\u0173 yra pa\u017e\u012fstamas simptomas; jis nesukelia darbingumo praradimo ar nerimo d\u0117l sveikatos. Ma\u017edaug 40 % suaugusi\u0173j\u0173 tam tikru gyvenimo laikotarpiu galvos skausm\u0105 patiria kaip problem\u0105.<\/strong> \u0160iek tiek re\u010diau, bet vis dar reik\u0161mingai tai veikia ir vaik\u0173 bei paaugli\u0173 kasdienyb\u0119. Tarptautin\u0117je galvos skausm\u0173 klasifikacijoje i\u0161vardyta apie 200 prie\u017eas\u010di\u0173; jie skirstomi \u012f pirminius (savaranki\u0161ka galvos skausmo liga) ir antrinius (kitos ligos ar b\u016bkl\u0117s i\u0161rai\u0161ka). <\/p>\n<\/div>\n\n

Daugiau kaip 90 % \u0161eimos gydytoj\u0173 praktikoje pasitaikan\u010di\u0173 galvos skausm\u0173 yra pirminiai.<\/strong> Tai rei\u0161kia, kad smegenyse, nervuose, dangaluose ir kraujagysl\u0117se strukt\u016brini\u0173 poky\u010di\u0173 nenustatoma, o atlikti tyrimai patologijos nerodo.<\/p>\n\n

Svarbiausios pirminio galvos skausmo formos yra trys:<\/p>\n\n

1) Migrena<\/strong>. Su ja susiduria 15\u201325 % gyventoj\u0173, da\u017eniau \u2013 be auros migrena. Daugumai b\u016bdinga epizodin\u0117 migrena su retomis ar vidutinio da\u017enio priepuoliais, kurie reik\u0161mingai veikia darb\u0105 ir \u0161eimos gyvenim\u0105. Priepuolio metu reikia ramyb\u0117s ir tylos; \u0161viesa ir kvapai tampa nepakeliami, negalima pajudinti galvos. Moterys serga tris kartus da\u017eniau nei vyrai. Pasitaiko ir l\u0117tin\u0117 forma, kai skausmo dien\u0173 daugiau nei dien\u0173 be skausmo. <\/p>\n\n

2) \u012etampos (tenzijos) tipo galvos skausmas<\/strong> \u2013 ma\u017eiau stiprus, bet daugeliui pa\u017e\u012fstamas. Jis spaud\u017eiantis, abipusis, \u201elanko \/ kepur\u0117s\u201c pob\u016bd\u017eio arba traukiantis pakau\u0161yje. NRS skal\u0117je 0\u201310 skausmas lengvas ar vidutinio stiprumo, iki 7 bal\u0173, kasdien\u0117s veiklos ir darbo ypa\u010d neveikia. M\u016bs\u0173 \u0161alyje \u0161iems skausmams tradici\u0161kai per da\u017enai priskiriamos kaklo slanksteli\u0173 deformacijos (spondiloz\u0117). N\u0117ra tikslinga kiekvienam rutini\u0161kai tirti kaklo slanksteli\u0173 am\u017einius pakitimus, nes n\u0117ra d\u0117sningumo, kad visiems vyresniems \u017emon\u0117ms su deformacijomis skaud\u0117t\u0173 galv\u0105. Radiologiniuose tyrimuose po 40 met\u0173 prakti\u0161kai visiems, taip pat sveikiems, apatin\u0117je kaklo dalyje randama spondiloz\u0117s po\u017eymi\u0173, ta\u010diau u\u017e pakau\u0161io skausmo inervacij\u0105 atsakingi vir\u0161utiniai kaklo segmentai. Supratimas apie galvos ir kaklo raumen\u0173 \u012ftamp\u0105 yra lemiamas parenkant tinkam\u0105 terapij\u0105, vengiant invazini\u0173 proced\u016br\u0173 ir atsisakant nereikaling\u0173 \u201edisko i\u0161var\u017eos\u201c operacij\u0173. <\/p>\n\n

3) Trigeminalin\u0117s autonomin\u0117s cefalalgijos<\/strong> \u2013 retos, bet ypa\u010d sunkios galvos skausm\u0173 formos. Joms b\u016bdingi labai stipr\u016bs vienpusiai skausmai ir vegetaciniai (autonominiai) simptomai. Atrodo ne\u012ftik\u0117tina, ta\u010diau subjektyviai nepakeliami, \u201esuicidiniais\u201c vadinami grupiniai (klasteriniai) galvos skausmai nepaai\u0161kinami strukt\u016briniu smegen\u0173 pa\u017eeidimu, o tarp priepuoli\u0173 \u017emogus nejau\u010dia simptom\u0173. <\/p>\n\n

Pirminio galvos skausmo diagnoz\u0117 nustatoma pagal skausmo pob\u016bd\u012f ir neurologini\u0173 simptom\u0173 \u012fvertinim\u0105. Jei klinikiniai po\u017eymiai atitinka Tarptautin\u0117s galvos skausm\u0173 klasifikacijos pirminio galvos skausmo kriterijus, special\u016bs tyrimai diagnozei nustatyti n\u0117ra b\u016btini. <\/strong><\/p>\n\n

Tarptautin\u0117 galvos skausm\u0173 klasifikacija<\/strong><\/p>\n\n

Tarptautin\u0117s galvos skausm\u0173 klasifikacijos (International Classification of Headache Disorders) suk\u016brimas laikomas reik\u0161mingu pasiekimu gerinant galvos skausm\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105 visame pasaulyje. Pirmoji klasifikacija paskelbta prie\u0161 daugiau nei trisde\u0161imt met\u0173; j\u0105 pareng\u0117 pirmaujantys galvos skausm\u0173 ekspertai ir ji tapo skausmo prie\u017ei\u016bros specialist\u0173 vadovu. B\u0117gant metams, atsi\u017evelgiant \u012f mokslinius tyrimus ir sukaupt\u0105 klinikin\u0119 patirt\u012f, klasifikacija buvo tobulinama ir pildoma; \u0161iuo metu gydytojai naudoja tre\u010di\u0105j\u012f leidim\u0105 ICHD-3, kur\u012f galima laisvai atsisi\u0173sti i\u0161 IHS (Tarptautin\u0117s galvos skausm\u0173 draugijos) svetain\u0117s. Klasifikacijos pradininkas ir pagrindinis ekspertas \u2013 Kopenhagos universiteto neurologijos profesorius, Danijos galvos skausm\u0173 centro \u012fk\u016br\u0117jas, Tarptautin\u0117s galvos skausm\u0173 draugijos Klasifikacijos komiteto pirmininkas Jes Olesenas. <\/p>\n\n

Antriniai galvos skausmai kyla d\u0117l tam tikro veiksnio ar ligos ir turi b\u016bti prie\u017eastinis ry\u0161ys tarp sukelian\u010dio veiksnio ir skausmo, t. y. ligai progresuojant skausmas stipr\u0117ja, o pacientui sveikstant \u2013 silpn\u0117ja.<\/strong><\/p>\n\n

\n

Nors da\u017enas vizito pas gydytoj\u0105 motyvas \u2013 nerimas d\u0117l galimo smegen\u0173 naviko, statistika rodo, kad onkologinio proceso tikimyb\u0117 yra labai ma\u017ea. Keista, bet da\u017eniausia antrini\u0173 galvos skausm\u0173 prie\u017eastis \u2013 piktnaud\u017eiavimas analgetikais, sukeliantis vaist\u0173 sukeliamus galvos skausmus. <\/strong><\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n

Nors medicinos, ypa\u010d diagnostikos, pa\u017eanga sudaro \u012fsp\u016bd\u012f, kad brangia diagnostine \u012franga, radiologiniais ir laboratoriniais tyrimais galima rasti kiekvien\u0105 galvos skausmo prie\u017east\u012f, pagrindiniai tyrimo metodai i\u0161lieka galvos skausmo anamnez\u0117s analiz\u0117 ir neurologinis i\u0161tyrimas, leid\u017eiantys nustatyti galimus \u012fsp\u0117jamuosius simptomus \u2013 \u201eraudonas v\u0117liavas\u201c. Jei j\u0173 n\u0117ra, nereikalingi brang\u016bs tyrimai tik tu\u0161tina paciento pinigin\u0119 ir eikvoja sveikatos prie\u017ei\u016bros i\u0161teklius, didina klaidingai teigiam\u0173 rezultat\u0173 rizik\u0105. Be to, ne visas antrines galvos skausm\u0173 prie\u017eastis \u012fmanoma paai\u0161kinti standartiniais radiologiniais ir laboratoriniais tyrimais. Atsitiktiniai (incidentaliniai), su skausmu nesusij\u0119 radiniai pirminio galvos skausmo atveju didina paciento nerim\u0105 ar depresines mintis, kas savo ruo\u017etu gali sustiprinti skausm\u0105. Pavyzd\u017eiui, gerybin\u0117 smegen\u0173 cista gali sukelti \u012ftarimus d\u0117l \u201enutyl\u0117to\u201c naviko. Klini\u0161kai nereik\u0161mingas smegen\u0117li\u0173 tonzili\u0173 nusileidimas gali klaidinti \u012ftariant smegen\u0173 skys\u010dio cirkuliacijos sutrikimus. Tik pokalbio metu galima nustatyti, ar skausmo pob\u016bdis atitinka migrenos ar Chiari malformacijos sukelt\u0173 galvos skausm\u0173 diagnostinius kriterijus. Tonzili\u0173 nusileidimas gali b\u016bti paciento smegen\u0173 vystymosi variantas ir visai neb\u016bti skausmo prie\u017eastimi. Tuo tarpu pokalbyje nustatyti migrenos po\u017eymiai \u2013 pulsuojantis skausmas, \u0161viesos, triuk\u0161mo, kvap\u0173 netoleravimas ir praktikuojamas savigydos elgesys \u2013 didina migrenos chronizacijos ir vaist\u0173 sukeliam\u0173 galvos skausm\u0173 rizik\u0105. <\/p>\n\n

Specializuot\u0173 skausmo centr\u0173 epidemiologiniai tyrimai rodo<\/strong>, kad antriniai galvos skausmai nustatomi tik ma\u017edaug 12 % galvos skausmais besiskund\u017eian\u010di\u0173 pacient\u0173; da\u017eniausia j\u0173 \u2013 vaist\u0173 vartojimo sukelta galvos skausmas \u2013 sudaro apie 7 %. Kitos antrini\u0173 galvos skausm\u0173 prie\u017eastys nustatytos ma\u017eiau kaip 1,5 % \u017emoni\u0173, kreipusi\u0173si pagalbos \u012f \u0161iuos centrus. <\/p>\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

D\u0117l antrinio galvos skausmo \u012ftarimai i\u0161sakomi da\u017eniau, nei jis patvirtinamas diagnostiniais tyrimais. Tai suprantama, nes netipinio atvejo i\u0161tyrimas ir i\u0161vadose apra\u0161ytas normalus radinys suteikia saugumo jausm\u0105, kad gydymas teisingas. Pirminiai galvos skausmai, \u012fskaitant migren\u0105, n\u0117ra i\u0161gydomi, ta\u010diau gerai kontroliuojami. Svarbu suprasti, kad laukiamas poveikis ne visada pasiekiamas pirmuoju parinktu vaistu. <\/p>\n<\/div>\n\n

\u017durnale British Journal of General Practice 2008 m. paskelbtame penkeri\u0173 met\u0173 prospektyviniame tyrime analizuoti specializuoto galvos skausm\u0173 centro tyrimai, atlikti nusta\u010dius \u012fsp\u0117jamuosius \u201eraudonos v\u0117liavos\u201c simptomus. Patologiniai pakitimai nustatyti tik 2,1 % radiologi\u0161kai tirt\u0173 pacient\u0173, o tai sudar\u0117 vos 0,3 % centro lankytoj\u0173. \u0160is ir daugelis kit\u0173 prane\u0161im\u0173 patvirtina, kad daugumoje \u201eraudon\u0173 v\u0117liav\u0173\u201c atvej\u0173 vaizdinimo tyrimuose pakitim\u0173 nerandama. <\/p>\n\n

Europos Galvos skausm\u0173 federacija<\/strong> 2016 m. paskelb\u0117 rekomendacijas d\u0117l instrumentini\u0173 tyrim\u0173 b\u016btinyb\u0117s (European Headache Federation consensus on technical investigation for primary headache disorders). \u0160iame dokumente apibr\u0117\u017eti \u012fsp\u0117jamieji simptomai \u2013 \u201eraudonos v\u0117liavos\u201c.<\/p>\n\n

Jei galvos skausmui b\u016bdingas kuris nors \u017eemiau i\u0161vardytas po\u017eymis, tai \u017eenklas, kad reikia kreiptis \u012f gydytoj\u0105 tyrimams:<\/strong><\/p>\n\n

    \n
  1. Ry\u0161kus galvos skausmas, pasiekiantis pik\u0105 per 5 minutes.<\/li>\n\n\n\n
  2. Naujas galvos skausmas arba anks\u010diau buvusio skausmo progresavimas, pablog\u0117jimas.<\/li>\n\n\n\n
  3. Ankstesnio stabilaus galvos skausmo stereotipo pokytis, pavyzd\u017eiui, jis tampa da\u017enesnis ar stipresnis.<\/li>\n\n\n\n
  4. Nuo k\u016bno pad\u0117ties priklausantis galvos skausmas \u2013 pavyzd\u017eiui, sustipr\u0117ja stovint, suma\u017e\u0117ja gulint.<\/li>\n\n\n\n
  5. Galvos skausmas, kuris pa\u017eadina i\u0161 miego.<\/li>\n\n\n\n
  6. Fizinio aktyvumo ar Valsalvos m\u0117ginio (kos\u0117jant, \u010diaudint, juokiantis ar kitaip \u012fsitempus) provokuojamas galvos skausmas,<\/li>\n\n\n\n
  7. Galvos skausmas, pirm\u0105 kart\u0105 atsirandantis po 50 met\u0173 am\u017eiaus.<\/li>\n\n\n\n
  8. Neurologiniai simptomai: dvejinimasis reg\u0117jime, judesi\u0173, jutimo, kalbos, pusiausvyros ir kiti sutrikimai.<\/li>\n\n\n\n
  9. Anks\u010diau patirta trauma ar autoavarija.<\/li>\n\n\n\n
  10. Padid\u0117jusi k\u016bno temperat\u016bra.<\/li>\n\n\n\n
  11. Epilepsijos priepuoliai, s\u0105mon\u0117s sutrikimai, asmenyb\u0117s poky\u010diai.<\/li>\n\n\n\n
  12. Anks\u010diau gydyta onkologin\u0117 liga.<\/li>\n\n\n\n
  13. \u017dIV arba \u016bmi infekcija<\/li>\n<\/ol>\n\n

    Europos skausmo federacijos EFIC 2001 m. deklaracijoje \u201eApie skausm\u0105 kaip l\u0117tin\u0119 lig\u0105\u201c paai\u0161kinama, kad \u016bmus skausmas yra pa\u017eeidim\u0105 rodantis \u012fsp\u0117jamasis signalas<\/g>. Tokiu atveju skausmas yra naudingas, adaptacinis, \u012fsp\u0117ja apie pavoj\u0173, ta\u010diau daugeliui jis t\u0119siasi ir u\u017egijus pa\u017eeidimui, pasibaigus \u017ealingo dirgiklio poveikiui. <\/p>\n\n

    L\u0117tinis skausmas susidaro d\u0117l antrini\u0173 poky\u010di\u0173 skausmo suvokimo ir perdavimo sistemoje bei d\u0117l kitoki\u0173 psichologini\u0173 mechanizm\u0173.<\/strong><\/p>\n\n

    Viena i\u0161 l\u0117tinio skausmo form\u0173 ir da\u017eniausia antrini\u0173 galvos skausm\u0173 prie\u017eastis yra piktnaud\u017eiavimas analgetikais. Kasdien matome ir girdime vaist\u0173 reklamose priminim\u0105, kad nereikalingas vaist\u0173 vartojimas kenkia sveikatai. Tai labai tinka galvos skausmo atvejais. Ilgai vartojant analgetikus, \u012fprastas skausmas stipr\u0117ja, jo pob\u016bdis kinta, lyg b\u016bt\u0173 atsirad\u0119s kitas galvos skausmas. Piktnaud\u017eiavim\u0105 da\u017enai apib\u016bdina fraz\u0117 \u201ejokie vaistai nepadeda\u201c. <\/p>\n\n

    \n
    \"\"<\/figure>\n\n\n\n

    Smegen\u0173 jautrumas ir polinkis \u012f galvos skausmus didele dalimi priklauso nuo paveldimumo. \u0160eimose da\u017enai per da\u017enai ir neskai\u010diuojant vartojami reklamuojami nereceptiniai analgetikai, kuri\u0173 poveikis ma\u017e\u0117ja; tod\u0117l didinamos doz\u0117s ir vartojimo da\u017enis. Jei motina sirgo l\u0117tiniais galvos skausmais ir visada tur\u0117jo table\u010di\u0173, tik\u0117tina, kad dukrai kasdieniai du citramonai ar ibuprofeno turintys \u201eibu\u2026\u201d vaistai neatrodo nieko ypatingo. Per m\u0117nes\u012f tai yra apie \u0161e\u0161iasde\u0161imt table\u010di\u0173 \u2013 naudos n\u0117ra, \u017eala vir\u0161kinimo ir \u0161alinimo sistemoms, formuojasi u\u017eburtas ratas \u2013 vaist\u0173 priklausomyb\u0117. Priklausomyb\u0119 \u012fveikti sunku; gali pad\u0117ti algologas, galvos skausm\u0173 specialistas. <\/p>\n<\/div>\n\n

    Tarptautin\u0117 galvos skausm\u0173 klasifikacija (ICHD-3) nurodo \u012ftarti vaist\u0173 vartojimo sukelt\u0105 galvos skausm\u0105, jei \u012fprasti analgetikai (ibuprofenas, analginas, nimesulidas) vartojami daugiau kaip 15 dien\u0173 per m\u0117nes\u012f ma\u017eiausiai tris m\u0117nesius arba kombinuoti (citramonas, solpadeinas), migrenai skirti vaistai (triptanai) ir opioidai (tramadolis) \u2013 de\u0161imt dien\u0173 per m\u0117nes\u012f tris m\u0117nesius i\u0161 eil\u0117s. Svarbi diagnostin\u0117 priemon\u0117 \u2013 galvos skausm\u0173 dienora\u0161tis; teisingai pildomas jis padeda \u012fvertinti vartojam\u0173 vaist\u0173 kiek\u012f, analizuoti migren\u0105 ir kitus epizodinius, ypa\u010d l\u0117tinius skausmus. \u201eL\u0117tinis\u201c rei\u0161kia da\u017enas: daugiau kaip 15 dien\u0173 per m\u0117nes\u012f tris m\u0117nesius i\u0161 eil\u0117s. <\/p>\n\n

    Svarbiausias<\/strong> \u012fsp\u0117jamasis<\/strong> simptomas<\/strong>, rodantis galimai pavojingus gyvybei galvos skausmus, yra staigus, labai stiprus sprogstamasis (\u201ethunderclap\u201c, liet. \u017eaibo tipo) skausmas, greitai pasiekiantis pik\u0105. Jis apibr\u0117\u017eiamas kaip skausmas, pasiekiantis maksimum\u0105 per minut\u0119\u2013valand\u0105. B\u016btinos dvi s\u0105lygos \u2013 skausmas turi b\u016bti staigus, o intensyvumas \u2013 bent 7 balai pagal NRS skal\u0119. Sprogstamasis skausmo tipas yra \u201eraudona v\u0117liava\u201c, visada reikalaujanti skubaus i\u0161tyrimo, nes reikia diferencijuoti nuo rimt\u0173 smegen\u0173 kraujagysli\u0173 patologij\u0173. Pavojingiausia \u2013 aneurizmos ply\u0161imas su subarachnoidiniu kraujavimu. <\/p>\n\n

    Da\u017ena paciento ir gydytojo baim\u0117 \u2013 galimas smegen\u0173 navikas, ta\u010diau tikimyb\u0117 labai ma\u017ea, jei anks\u010diau nebuvo kito onkologinio proceso.<\/strong> Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sergamumas smegen\u0173 navikais pasaulyje vertinamas kaip 3,4 atvejo 100 000 gyventoj\u0173 per metus. Pagr\u012fst\u0105 nerim\u0105 kelia nauji ar kitokio pob\u016bd\u017eio galvos skausmai, atsirad\u0119 po 50 met\u0173 am\u017eiaus. Smegen\u0173 metastazi\u0173 rizika didesn\u0117, jei anks\u010diau buvo gydytas plau\u010di\u0173, kr\u016bties v\u0117\u017eys ar melanoma. Gali atrodyti keista, ta\u010diau smegen\u0173 navikai da\u017eniau pasirei\u0161kia kitais simptomais, ne galvos skausmu; tai b\u016bdinga pirminiams infiltraciniams smegen\u0173 navikams. Net antriniai metastaziniai smegen\u0173 navikai ne visada sukelia galvos skausm\u0105. \u201eJournal of Neuro-Oncology\u201c 2016 m. duomenimis, galvos skausmas pasirei\u0161k\u0117 tik 35% moter\u0173, sirgusi\u0173 kr\u016bties v\u0117\u017eiu ir kurioms nustatytos metastaz\u0117s smegenyse. <\/p>\n\n

    Pasitaiko pavieni\u0173 atvej\u0173, kai \u017emogui, nuo mokyklos laik\u0173 kentusiam migren\u0105, gyvenimo pabaigoje nustatomas smegen\u0173 navikas. Artim\u0173j\u0173 \u012fsi\u017eeidimas, pyktis ir noras surasti \u201ekalt\u0105j\u012f\u201c suprantami \u2013 manoma, kad navikas tikriausiai rei\u0161k\u0117si kaip \u201emigrena\u201c ir pacientas vis\u0105 gyvenim\u0105 buvo gydomas neteisingai. Akivaizdu, kad migrena, daugel\u012f met\u0173 pasirei\u0161kianti \u012fvairiu da\u017eniu ir intensyvumu, n\u0117ra susijusi su piktybiniu procesu. <\/p>\n\n

    Jei laikui b\u0117gant atsiranda nauj\u0173, anks\u010diau min\u0117t\u0173 \u201eraudon\u0173 v\u0117liav\u0173\u201c simptom\u0173, b\u016btina atlikti atitinkamus tyrimus. Prisiminkime sveikatos sistemos sudaryt\u0105 \u201e\u017eali\u0105j\u012f koridori\u0173\u201c skubiems onkologini\u0173 pacient\u0173 veiksmams, nes \u201ev\u0117\u017eys\u201c da\u017enai nepastebimas, bet greitas, tod\u0117l delsti negalima. <\/p>\n\n

    Deja, vienam pacientui galvos skausmo prie\u017eas\u010di\u0173 gali b\u016bti kelios. Da\u017enos kombinacijos \u2013 \u012ftampos tipo skausmas su migrena arba migrena su vaist\u0173 sukeltais skausmais \u2013 tod\u0117l gydymas sud\u0117ting\u0117ja. Pirminiai galvos skausmai nesuteikia \u201eimuniteto\u201c kitoms ligoms; gali prisid\u0117ti virusin\u0117 infekcija, glaukoma ar vaskulitas, kurie taip pat gali pasireik\u0161ti galvos skausmu, tik kitokiu. Tod\u0117l labai svarbu \u017einoti \u012fsp\u0117jamuosius simptomus ir kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105 aptarti tyrim\u0173 poreik\u012f arba planuoti vizit\u0105 pas galvos skausm\u0173 specialist\u0105. <\/p>\n\n

    Neurologas, skausmo gydytojas (algologas)Aija FreimaneLatvijos Galvos skausm\u0173 draugijos vadov\u0117Latvijos Skausmo tyrim\u0173 draugijos valdybos nar\u0117Vid\u017eem\u0117s ligonin\u0117Praktika Bastiono sveikatos centre \u201eGalvos skausm\u0173 kabinetas\u201d <\/p>\n\n

    <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Episodinis galvos skausmas daugeliui \u017emoni\u0173 yra pa\u017e\u012fstamas simptomas; jis nesukelia darbingumo praradimo ar nerimo d\u0117l sveikatos. Ma\u017edaug 40 % suaugusi\u0173j\u0173 tam tikru gyvenimo laikotarpiu galvos skausm\u0105 patiria kaip problem\u0105. \u0160iek tiek re\u010diau, bet vis dar reik\u0161mingai tai veikia ir vaik\u0173 bei paaugli\u0173 kasdienyb\u0119. Tarptautin\u0117je galvos skausm\u0173 klasifikacijoje i\u0161vardyta apie 200 prie\u017eas\u010di\u0173; jie skirstomi \u012f pirminius […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[72],"tags":[],"class_list":["post-1130","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-neurologija"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/olpha-lms.comadev.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1130","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/olpha-lms.comadev.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/olpha-lms.comadev.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/olpha-lms.comadev.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/olpha-lms.comadev.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1130"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/olpha-lms.comadev.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1130\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1443,"href":"https:\/\/olpha-lms.comadev.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1130\/revisions\/1443"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/olpha-lms.comadev.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1130"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/olpha-lms.comadev.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1130"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/olpha-lms.comadev.lv\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1130"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}